• Aistė Virketė

Pažadas sau

Ar esate ištikti tam tikros pabudimo būsenos prisižadėję sau atlikti tai, kas atrodo beveik neįgyvendinama, bet įmanoma stengiantis?


Prieš 8-nerius metus išvykau pabūti Vokietijoje. Kryptis nebuvo pamatuota racionaliai, žinojau, kad dirbsiu sunkų darbą logistikos centre, tačiau to ir norėjau - kuo fiziškai sunkiau!


Tikėjau, kad darbui pusiausvyrą padės palaikyti švelnių bruožų Vokietijos gamta.

Čia buvau visiškai teisi.


Po daugiau nei poros mėnesių Vokietijoje patobulinusi vokiečių kalbos žinias radau darbą senjorų ir neįgaliųjų asmenų slaugoje. Aš į tai nuo pat pradžių žiūrėjau romantizuotai - su tikslu draugauti.

Mano išankstinis nusiteikimas davė man pačiai ir aplinkiniams labai daug gerų emocijų.


Galėčiau apie tai pasakoti tikrai nemažai, tačiau pasilieku šią pilną istoriją antrąjai knygai.


Šįkart noriu pasidalinti mintimi apie Ellen. Tai 50-ties metų moteris, kuri po motociklo avarijos (ji labai mėgo greitį) tapo sunkios būklės tiek judėjimo, tiek protinio darbo atžvilgiu.

Tiesą sakant, man nebuvo daug pasakota apie jos sveikatos būklę, ką šiandien būtinai sužinočiau. Tada, aš, dar jauna, maksimalistė ir besidžiaugianti gyvenimu mergina, kuri tenkinosi žinojimu ar nėra kokių nors pavojingų sveikatai niuansų.


Ohh, Ellen mėgo godžiai parūkyti virtuvėje, mėgo pačiupti saldainius man nusisukant parduotuvėje. Tad, po apsipirkimo namo ją vesdavausi vienoje rankoje su "Kinder" saldainiais, o kitoje galantiškai laikoma cigarete.


Aš ją stebėjau. Atradau, tai, kad ji įpratusi sėdėti namuose prie kompiuterio ir žaisti kortomis internete.


Na, ką gi? Laikas optimizuoti mūsų draugystę.

- Ellen, važiuojame kavos gerti į parką?

- Ellen, iškepiau pyrago. Lekiame jo suvalgyti kartu su antimis parkelyje?

Ji, tik pakeldavo antakius, šelmiškai šyptelėdavo ir su mielu noru atitrūkdavo nuo PC.

Man asmeniškai pasivaikščiojimas reiškė pakrauti vežimėlio akumuliatorių, gražiai aprengti Ellen, padazyti ją, sušukuoti, pasirūpinti visu lauknešėliu, sužinoti, kur bus ten WC, pasirūpinti higienos reikmenimis ir skėčiais, jei ką.

Yra tekę, kai norėjau Ellen nusitempti į tolimesnį parką, už 8 kilometrų, mano draugę užtempti į didelį statų kalną, nes vežimėlio baterija buvo išsikrovusi. Tas iššūkis mane pastiprinimo morališkai, o Ellen juokėsi iš mano vergės, kaip tada atrodė, vaidmens.


Parkas buvo vieta, kur įžengdavome, tarsi, užgniaužusios kvapą. Nors Ellen gyveno šiame mieste, ji buvo parke gal dar prieš avariją... Jei buvo.


Čia mes visada būdavome apsuptos gražių medžių, pralinksminančių paukščių, Ellen mėgo, nors ir sunkiai galėjo kalbėti, juos pamėgdžioti.

Aš gėrėjausi, kad mudvi esame čia. Čia ir dabar.


Tai buvo ne viskas. Aš nusprendžiau, kad man būtina bėgioti. Ellen ši mano idėja patiko.

Žmonėms kėlė nuostabą.

Jauna mergina, apsiavusi sportinius batelius ir pasidabinusi sportine apranga, įsikibusi į vežimėlio rankenas ristele veža pusamžę moterį su cigarete rankoje (Ellen negalėjo atsisakyti rūkyti griežtai).

Smagiausioji dalis būdavo parko nuokalnėje. Ellen juk vis dar mėgo greitį!


Čia mes saugiai paspausdavome gazą. Kiek Ellen buvo juoko, kiek emocijų, skambėjo visas šlaitas!

Ji su vežimėliu judėjo greičiau už praeivius, lenkdama juos ji jautė veržlumą, akys degė gyvenimu, norėjo dar. Ir dar.

Lekiam!

Žmonės šypsojosi matydami dvi linksmiausias parke moteris, kurios po tokių lenktynių sustojusios daug kvatojo iš praeivių emocijų.


Ką pastebėjau?

Ellen po tokių kelionių naktimis miegojo savo lovoje. Pradžioje atvykusi į jos namus, naktį išgirsdavau triukšmą. Atėjusi Ellen rasdavau prie kompiuterio žaidžiant kortomis. Tekdavo ją grąžinti į lovą.


Dabar mūsų miegas buvo gilus!

Taip, kai reikėjo atsisveikinti, lyg ir Ellen pyko. Bet į mano vietą turėjo grįžti buvusi slaugė. Čia aš buvau laikina. O elgtis, kaip laikina, nemokėjau.

Juk esi čia ir dabar.


Vėliau supratau, kad sekančioje slaugos vietoje, aš irgi buvau reikalinga.


Grįždama į Lietuvą turėjau sau pažadą - tai tęsti.

Atrodo, sunku ir neįmanoma. Bet su jūsų pagalba bus įmanoma.



Mano Ellen. Neužmiršiu. ❤️


114 views